Category Posts Navigation

Sankryžų reguliavimo metodas – “Žalia banga”

Posted by sokis

Pripratome prie šviesoforų su griežtai fiksuotu reguliavimo režimu, t. y. kai žalios—geltonos-raudonos spalvos signalų trukmė sankryžoje visą laiką pastovi. Toks eismo reguliavimas jau nebepatenkina dabartiniu metu pastebimai padidėjusio automobilių srauto mūsų sostinėje ir kituose didžiuosiuose respublikos miestuose. Beveik kiekviename mieste yra gatvių, kuriomis su dideliu vargu važiuojame. Kaip žinome, eismo intensyvumas gatvėje kinta, o žalia šviesa, skirta tik pėstiesiems, sumažina sankryžos pralaidumą. Bent iš dalies kompensuoti pralaidumo nuostolius galima derinant šviesoforų darbą taip, kad automobiliai, važiuodami kompaktiškomis grupėmis, sankryžas galėtų pervažiuoti be sustojimo. Laisvi tarpu tarp automobilių grupių tada panaudojami eismui skersine kryptimi. Kai atstumai tarp skersinių gatvių vienodi, pakanka visose sankryžose vienu metu keisti žalius signalus. Šis šviesoforų veikimo principas vadinamas „žaliąja gatve”.

Daugelyje miestų atstumai tarp sankryžų yra skirtingi. Tais atvejais tenka projektuoti žalios fazės pradžią kiekvienoje sankryžoje skirtingu laiku. Šis už „žaliąją gatvę” lankstesnis ir efektyvesnis metodas vadinamas „žaliąja banga”. Kad juo galėtume naudotis, reikia specialios aparatūros („žaliosios gatvės” principas paprastesnis: pakanka sujungti visos gatvės šviesoforus).

zalia-bangaTačiau tobulesniam šviesoforų darbo koordinavimui, progresyvesnei sistemai, leidžiančiai bet kuriuo metu keisti šviesoforų signalų trukmę, reikia tikslesnės įrangos.

Koordinuotas eismo reguliavimas vidutinį važiavimo greitį padidina beveik dvigubai: jis siekia 50— 55 km/h vietoje 30-35 km/h. Ši sistema tobulesnė ir eismo saugumo požiūriu, nes viršyti nustatytą greitį atkarpose tarp sankryžų nėra prasmės: paskubėjęs vairuotojas iškris iš „žaliosios bangos” ir ras sekančioje sankryžoje dar tebedegantį raudoną. signalą. Taip automobiliai priversti judėti Vienodu greičiu kompaktiškomis grupėmis, — tai žymiai sumažina avarijų skaičių. Be to, mažiau teršiamas oras, nes važiuojama vienodu greičiu. Mat, tyrimais nustatyta, kad nuolat kintant transporto srauto greičiui (nuo 24 km/h iki 12 km/h), oro užteršimas gatvėse padidėja 4 kartus.

Mašinų supirkimas Kaune, Vilniuje tai tik keli miestai kur superkami automobiliai.

Automobilizacijos lygis nepaliaujamai kyla visame pasaulyje. Dėl to ateityje įprastinės eismo reguliavimo priemonės jau nebebus efektingos: reikės viso miesto magistralių bei sankryžų koordinuoto valdymo, t. y. kas nors turės reguliuoti visus jo šviesoforus vienu metu. Pats tobuliausias šviesoforų valdymo metodas yra automatizuota eismo valdymo sistema. Ja galima reguliuoti vienos sankryžos, gatvės arba viso miesto eismą. Toks reguliavimas automatiškai nustato šviesoforo signalo trukmę pagal konkrečią transporto ir pėsčiųjų srautu situaciją gatvėse.

Šaltiniai:

Paslaugos:

Comments are closed.